Šapalas

sapalas


sapalaslot. Leuciscus cephalus (Linnaeus, 1758)

   Kūnas verpstės formos, tvirtas, galva plati stora. Žiotys priekinės. Nugara apvali, tamsiai žalia, šonai gelsvi, pilvas balsvas. Žvynų krašteliai juosvi. Akys geltonos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, pilvo pelekas balsvas, pauodegio ir krūtinės – raudoni. Nuo meknės ir strepečio skiriasi labai masyvia, plačia galva.

   Europoje šapalai paplitę daugelyje upių ir upelių nuo Ispanijos iki Skandinavijos, išskyrus Norvegiją, Švedijos ir Suomijos šiaurę, rytuose – iki Uralo upės, Kaspijos baseino. Kalnų upėse gyvena iki 1,5 km aukščio. Lietuvoje šapalai dažni Nemune, Neryje, Žeimenoje, Merkyje, Šventojoje ir daugelyje kitų mažesnių upių. Negyvena mažuose šaltavandeniuose upeliuose. Reti upėtakinio tipo upeliuose. Šapalai mėgsta sraunumas, rėvas, smėlingus ir žvirgždėtus gruntus. Gyvena ir Kuršių mariose, retesni pratekančiuose ežeruose, pvz., Ligajų, Rašų.

   Šapalai užauga iki 30-40 cm, retai – iki 60 cm ilgio ir 6-7 kg svorio, dažniausiai sugaunami iki 1 kg. Neršia upių seklumose, mažesniuose upeliuose, užaugę iki 20-25 cm ilgio ir būdami 4m. amžiaus, balandžio-gegužės, kartais birželio mėn. Neršto metu patinai pasidengia nerštaspuogiais.

   Žuviena labai ašakota, liesa. Šapalai labai svarbūs mėgėjiškai žūklei, nes tai stipri, atsargi žuvis, gaudoma museline, plūdine ar dugnine meškere, spiningu.

Mėgėjiška žvejyba neribojama.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.