„Medžiotojas ir medžioklė”, 2009 / 6
Sigitas Kinderis, Valdas Šiaučiūnas
2009-2019 m. miškotvarkos projekte rašoma:
„ – VĮ Anykščių miškų urėdijos teritoriją rajonuoti elniniams žvėrims taip: Šimonių-Ramuldavos miškų masyve briedį laikyti pagrindine elninių žvėrių rūšimi ir skirti šias teritorijas briedžių veisimui; likusioje urėdijos teritorijoje pagrindine elninių žvėrių rūšimi laikyti taurųjį elnią;
– sureguliuoti elninių žvėrių skaičių iki leistino (3,7 karto sumažinti dabar-tinę populiaciją);
– išgaudyti bebrus neperspektyviose bebravietėse.”
Anykščių miškų urėdas S. Rinderis supažindino pasitarimo dalyvius su urėdijos miškininkų vykdomomis priemonėmis siekiant sumažinti neigiamą elninių poveikį miško želdiniams ir jaunuolynams. Urėdija kasmet repelentais apdoroja per 500 ha, o tvoromis aptveria per 20 ha miško želdinių. Šiems darbams kasmet išleidžiama per 200 tūkst. Lt. Dalį šių išlaidų (apie 50 tūks. Lt) kompensuoja Anykščių rajono savivaldybė iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Daugiausia apsaugos nuo žvėrių darbų atliekama ir kartu didžiausios išlaidos šiems darbams atlikti skiriamos „šilo”, „Puntuko”, Svėdasų, Debeikių, Viešintų klubų (būrelių) medžioklės plotų vienetuose.
Dr. K. Pėtelis perskaitė pranešimą „Medžiojamųjų žvėrių populiacijų valdymas kaip viena miško apsaugos priemonių”, atkreipdamas dėmesį ne tik į žvėrių sumedžiojimą, bet ir į kitas priemones, darbus, leidžiančius sumažinti žvėrių poveikį miškui.
Medžiotojų organizacijų atstovai iškėlė kelias pagrindines problemas, neleidžiančias efektyviai valdyti elnininių žvėrių (ypač tai pasakytina apie elnius ir briedžius) populiacijų.
Visų pirma tai netinkami medžioklės terminai. Pavyzdžiui, Šimonių-Ramuldavos miškų masyve yra briedžių žiemaviečių, kuriose jų ypač pagausėja pasibaigus briedžių medžioklės sezonui.
Taigi nors medžiojamųjų gyvūnų apskaitose briedžių daug, tačiau dėl jų sezoninės migracijos ne visi medžiotojų klubai gali efektyviai juos medžioti.
Taigi tiek briedžių, tiek elnių medžioklės terminai yra per trumpi, o tai neleidžia visiškai išnaudoti žvėrių limito, jau nekalbant apie tai, kad visiškai nevykdoma žvėrių atranka.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad briedžių patelių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės terminai turėtų būti pratęsti bent iki sausio 1 d.
Kita problema – elninių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo principai. Medžiotojų organizacijų teikiami pasiūlymai dėl elninių žvėrių sumedžiojimo yra ignoruojami, į juos nėra atsižvelgiama.
Miškų urėdas S. Kinderis nurodė dar vieną tobulintiną teisės aktą, taip pat darantį įtaką sumedžiojimo limitams. Tai elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams vertinimo metodika, patvirtinta aplinkos ministro dar 2001 m. Pagal šią metodiką žalos pokytis miško želdiniams ir žėliniams nėra vertinamas miško sklypuose, kuriuose buvo taikytos prevencinės priemonės. Taigi daugiau nei 500 ha VĮ Anykščių miškų urėdijos miško želdinių, apsaugotų repelentais, nepatenka į šios metodikos vertinimą. Tačiau esant perteklinei elninių žvėrių gausai, repelentų efektyvumas mažėja, o žalos padaroma ir apsaugotuose sklypuose. To neįvertinus, žalos pokytis nėra didelis, ir sumedžiojimo limitams didinti neatsiranda pagrindo.
Miškininkai ir medžiotojai sutarė, kad būtinas glaudus tarpusavio bendradarbiavimas. Miškininkai turi teikti medžiotojams visą informaciją apie žvėrių daromą žalą miškams, o medžiotojai šiai žalai sumažinti turėtų taikyti visas galimas priemones: tiek medžioklės intensyvumo didinimą jautriose pažeidimams vietose, tiek papildomo gyvūnų šėrimo reguliavimą.
Šaltinis: www.gmu.lt