Tik iš pasakojimų
Valdas ŠERĖNAS
Žiemą ant Zaraso ežero ledo galima pamatyti neįprastą vaizdą. Dešimtys vyrų visą dieną dirba išsijuosę, kerta eketes, ilgomis kartimis po ledu tempia virve…
Tik iš pasakojimų
Valdas ŠERĖNAS
Žiemą ant Zaraso ežero ledo galima pamatyti neįprastą vaizdą. Dešimtys vyrų visą dieną dirba išsijuosę, kerta eketes, ilgomis kartimis po ledu tempia virves, vėliau ant į statines panašių įrenginių jas suka, kol pasirodo neįprasto tinklo sparnai, o jo rankovėje, tartum maiše, suspurda žuvys. Taip pluša senąjį žvejybos būdą atgaivinusi zarasiškių žvejų brigada.„Senąjį žvejybos būdą ant ledo atgaivinome prieš dvidešimt metų. Tada mūsų krašte dar buvo šį amatą gerai išmanančių žmonių“, – sako medžioklės žinovas Vytautas Mickevičius.
Toks žvejybos būdas ežeringame Zarasų krašte buvo labai paplitęs. Šiuo amatu užsiiminėjo čia atsikėlę senieji stačiatikiai. Deja, tokiai žvejybai reikalingi įrankiai neišsaugoti. Prieš 20 metų V. Mickevičiui kilo mintis iš senųjų žvejų prisiminimų ir pasakojimų atkurti senąjį krašto amatą. Peikenos eketėms kirsti dar buvo išlikusios. Nesudėtinga pasidaryti iš liaunų eglių ir 20 metrų ilgio kartis. Sudėtingiausia buvo sumeistrauti tinklui po ledu traukti „bobas“. Tai panašus įrenginys į besisukančią statinę, kurią sukant ratu vyniojama virvė ir taip po ledu tempiamas specialus tinklas. Tokių „bobų“ vienai žvejų brigadai reikia dviejų. Labai svarbu tinkamai numegzti tinklą. Jis išliko toks pat kaip ir senovėje. Tik iš pradžių iš kanapių megztą tinklą vėliau keitė lininis, o dabar naudojamas kaproninis.
„Tai labai sunkus ir nedėkingas darbas“, – sako V. Mickevičius.
Žvejų brigadą sudaro 10-12 vyrų. Pirmiausia iškertama didelė eketė tinklui įmerkti, paskui maždaug po 25 eketes – tinklo sparnų kartims prastumti. Jos kertamos maždaug kas 20 metrų. Tokio ilgio būna kartys. Jos specialiomis šakėmis po ledu stumiamos nuo vienos eketės iki kitos. Prie kartės būna pririšta virvė, kuria ir traukiami po ledu tinklo sparnai. Galiausiai iškertama didelė eketė tinklui iš po ledo ištraukti. Tinklą sudaro du sparnai ir rankovė, į kurią jį traukiant suplaukia visas laimikis. Tinklo sparnų aukštis būna iki 12 metrų. Žvejų brigada per dieną ištraukia vieną arba dvi valkšnas.
Visi žvejų naudojami įrankiai yra autentiški. Tik, pavyzdžiui, vietoje anksčiau naudotų medinių šakių kartims po ledu stumti dabar gaminami metaliniai antgaliai.
O laimikis? Jį sunku iš anksto prognozuoti. Anksčiau būdavo šios žvejybos žinovų, kurie nurodydavo žvejams, kurioje ežero vietoje traukti valkšnas, kokiame gylyje turėtų slinkti tinklas. Bet neretai ir tokie specialistai klysdavo, nes nelengva po storu ledu iš anksto numatyti žuvų susitelkimo vietas.
Dar neseniai Zarasų rajone žiemą taip žvejojo ir Vasaknų žuvininkystės ūkio žvejai. Dabar išlikusi tik vienintelė Zarasų žvejų brigada. Šiuo metu Zaraso ežere ji gaudo stinteles.
V. Mickevičius sako, jog senoji žvejyba, kaip ir daugelis kitų amatų, turėtų atgyti. Įsteigta žuvininkystės vietos veiklos grupė. Galima rašyti projektus ir gauti Europos Sąjungos paramą senosios žvejybos būdams atgaivinti. Zarasų krašte dar yra tokios poledinės žūklės žinovų, gal dar kai kur ir turima senovės žvejų įrankių.
Vasilijaus KUKONENKOS nuotraukos.
FotoGalerija